Parama verslui: 5 žingsniai, kaip gauti finansavimą verslo pradžiai

Finansinė parama verslui pradedantiesiems gali atrodyti sunkiai pasiekiama, tačiau daugybė smulkių verslininkų Lietuvoje su tuo susiduria kasdien. Gera žinia – egzistuoja ne vienas būdas gauti paramą verslo pradžiai ar plėtrai: nuo Europos Sąjungos fondų iki vietinių savivaldybių programų ar mentorių patarimų. Toliau apžvelgsime konkrečius žingsnius, kurie padės atrasti ir pasinaudoti šiomis galimybėmis.

TL;DR:

• Lietuvoje yra įvairių paramos verslui šaltinių – ES fondų finansavimas, nacionalinės programos (pvz., Inovacijų agentūra, INVEGA), savivaldybių parama, Užimtumo tarnybos subsidijos.
• Norint gauti paramą, reikia aiškaus verslo plano ir kruopštaus pasirengimo paraiškai – atitikti visus reikalavimus, turėti dalinį savo finansinį indėlį, pagrįsti išlaidas.
• Apsvarstykite ir alternatyvas: jeigu nepavyko gauti negrąžintinos paramos, galite pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis (pvz., su INVEGA garantija) arba pritraukti privatų investuotoją ar verslo angelą.
• Naudokitės nemokama pagalba: verslo mentorystės programos, konsultacijos ir tinklaveikos renginiai padeda išvengti klaidų, gauti vertingų rekomendacijų ir “įkaitinti” naudingus kontaktus.
• Venkite dažnų klaidų: aklai nevaikykitės visų finansavimo programų iš eilės ir paramos lėšas naudokite atsakingai. Svarbiausia – kuo greičiau siekite pajamų iš klientų, nes tai tvariausia verslo finansavimo forma.

1. Įsivertinkite, kokia parama verslui jums reikalinga

Pirmasis žingsnis – nusistatyti savo verslo poreikius. Ar jums reikia pradinio kapitalo įrangai įsigyti, ar lėšų darbuotojų atlyginimams pirmaisiais mėnesiais? O gal ieškote investicijos verslo plėtrai į naują rinką? Parama naujam verslui gali būti įvairių formų, tad aiškiai apsibrėžkite, kam konkrečiai reikalingi pinigai ir kokią sumą ketinate pritraukti. Tai padės susiaurinti galimų šaltinių ratą.

Taip pat kritiškai įvertinkite savo situaciją: kokio tipo verslas esate (startuolis, smulkusis verslas, socialinis verslas ir pan.) ir kokiame etape. Pavyzdžiui, visiškai naujai idėjai gali tikti parama verslo pradžiai (dotacijos, subsidijos), o veikiančiam verslui auginti galbūt labiau pravers lengvatinė paskola ar dalinis išlaidų kompensavimas. Įsitikinkite, kad atitinkate tipines sąlygas: dauguma programų reikalauja verslo plano, nuosavo indėlio (pvz., 10–30% projekto sumos) ar tam tikro statuso (jaunas verslininkas, nauja įmonė, inovatyvi idėja ir t.t.).

Dažna pradedančiųjų klaida – pulti prašyti paramos net nesuvokus, kam jos reikės. Pavyzdžiui, smulkaus verslo savininkas Jonas bandė vienu metu gauti visas įmanomas subsidijas, net neįvertinęs savo verslo atitikimo sąlygoms. Jis sugaišo mėnesius pildydamas paraiškas ir galiausiai negavo nieko. Tuo tarpu verslininkė Asta iš anksto nusprendė, kad jai reikia paramos verslui apie 5 000 € kepyklos įrangai įsigyti – ji surado konkrečią savivaldybės programą ir sėkmingai gavo finansavimą. Asta greitai atidarė savo kepyklėlę, o Jonas liko prie suskilusios geldos dėl išblaškyto dėmesio.

2. Ištirkite, kokia Lietuvoje teikiama parama verslui

Kai žinote savo poreikius, metas pasidomėti galimais finansavimo šaltiniais. Lietuvoje verslui skirta parama teikiama keliais lygmenimis: pradedant vietinėmis iniciatyvomis savivaldybėse ir baigiant Europos Sąjungos fondų finansuojamomis nacionalinėmis programomis. Kiekvienas šaltinis turi savas sąlygas, privalumus ir trūkumus, todėl verta skirti laiko tyrimui.

Parama naujam verslui: vietinės ir pradinės galimybės

Savivaldybių parama. Nedaugelis naujų verslininkų žino, kad jų savivaldybė gali tapti realiu finansavimo šaltiniu verslo pradžiai ar plėtrai. Savivaldybės Lietuvoje siūlo įvairias finansinės paramos priemones smulkiajam verslui – nuo paskolų palūkanų kompensavimo iki įrangos, patalpų nuomos, remonto ar mokymų išlaidų padengimo. Ši vietinė parama paprastai būna mažiau konkurencinga nei nacionalinės programos ir labiau pritaikyta konkrečios bendruomenės poreikiams. Dauguma savivaldybių kvietimus teikia periodiškai (neretai kelis kartus per metus), todėl turite nuolat sekti savo savivaldybės tinklalapį (skiltį „Verslui“ ar „Parama verslui“) arba susisiekti su jos verslo rėmimo skyriumi. Jei kreipsitės dėl savivaldybės paramos, būkite pasiruošę aiškiai pagrįsti planuojamas išlaidas – vietos komisija vertins, ar jūsų planas realistiškas ir naudingas regionui.

Užimtumo tarnybos subsidija. Jei esate registruotas bedarbis ir planuojate kurti smulkų verslą sau, verta pasidomėti Užimtumo tarnybos teikiama parama verslo pradžiai. Ši subsidija skiriama naujai darbo vietai įkurti – paprastai sau ir (ar) papildomam darbuotojui. Šiuo metu maksimali suma gali siekti apie 30 tūkst. € (tikslus dydis priklauso nuo nustatytų MMA kartotinių). Gautos lėšos gali būti naudojamos verslo priemonėms įsigyti, patalpoms pritaikyti, veiklos pradžios išlaidoms. Svarbu žinoti, kad norint pasinaudoti šia parama, teks įsipareigoti verslą išlaikyti ~3 metus ir atitikti kitus reikalavimus (pvz., turėti verslo planą, prisidėti savo lėšomis). Užimtumo tarnybos parama puikiai tinka pradedantiems, neturintiems kitų pajamų – ji padėjo ne vienam smulkiajam verslui atsistoti ant kojų.

Kiti vietiniai šaltiniai. Jei savo veiklą plėtojate regionuose arba kaimo vietovėse, pasidomėkite vietos veiklos grupių (VVG) kvietimais ir Žemės ūkio ministerijos programomis (jos remia ne tik ūkininkus, bet ir kaimo turizmą, amatus). Kai kurios VVG periodiškai skirsto paramą smulkiems verslams kaimo vietovėse, skirdamos dešimtis tūkstančių eurų verslo pradžiai ar plėtrai. Šios galimybės mažiau reklamuojamos, todėl iniciatyva domėtis turi ateiti iš jūsų – kreipkitės į savo regiono VVG ar seniūniją dėl informacijos.

Realaus gyvenimo pavyzdys: jauna verslininkė Klaipėdos rajone sužinojo apie savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo programą ir pateikė paraišką. Ji gavo 5 000 € kompensaciją įrangos įsigijimui – už tuos pinigus nusipirko modernų kepimo pečių savo kepyklai. Rezultatas – gamyba išaugo dvigubai, verslas greičiau ėmė gauti pajamų. Tuo tarpu kitas verslininkas tame pačiame rajone nepasinaudojo jokia vietine parama: jis paėmė banko paskolą 10 000 € su didelėmis palūkanomis ir per kelis metus sumokėjo porą tūkstančių eurų palūkanų iš savo kišenės. Tai yra prarasti pinigai – jei būtų žinojęs apie palūkanų kompensavimą, galėjo tuos pinigus sutaupyti verslo plėtrai.

Parama verslo pradžiai iš nacionalinių ir ES programų

Inovacijų agentūros programos. Nacionaliniu lygmeniu pagrindinis verslo paramos koordinatorius – Inovacijų agentūra. Ši agentūra administruoja daugelį ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų priemonių verslui. Pradedantiesiems verslininkams periodiškai pasitaiko kvietimų teikti paraiškas finansavimui – pavyzdžiui, inovatyvių produktų kūrimui, verslo skaitmeninimui, eksporto plėtrai, ekologiniams sprendimams diegti ir pan. Šios programos dažnai skelbiamos pagal 2021–2027 m. ES investicijų periodą ir jas rasite oficialioje Inovacijų agentūros svetainėje (ten nuolat atnaujinama informacija apie galiojančius kvietimus ir sąlygas). Kadangi konkurencija nacionaliniuose kvietimuose didesnė, labai svarbu atidžiai perskaityti reikalavimus: dažnai reikės prisidėti nuosavomis lėšomis (pvz., finansuoja iki 70% projekto, likusią dalį dengiates patys), pagrįsti verslo inovatyvumą ar kuriamą naudą. Gerai parengta paraiška (apie tai – kituose žingsniuose) čia itin reikšminga.

Finansinės priemonės per INVEGA. Ne visada parama būna tiesiog „nemokami“ pinigai. Verslui Lietuvoje padeda ir INVEGA (Investicijų ir verslo garantijų agentūra), kuri siūlo įvairias finansines priemones. Pradedant verslą verta pasidomėti lengvatinėmis paskolomis, teikiamomis bendradarbiaujant su kredito unijomis ar bankais (pavyzdžiui, Verslumo skatinimo fondas). Šios paskolos suteikiamos palankesnėmis sąlygomis pradedantiesiems, dažnai nereikalaujant didelio užstato. Taip pat INVEGA kompensuoja dalį palūkanų už verslo paskolas (taip sumažindama skolinimosi kainą) ir teikia valstybines garantijas, padedančias gauti paskolą banke. Šios priemonės nėra tiesioginė subsidija, tačiau jos ženkliai palengvina finansinę naštą, kai reikia skolintis verslo pradžiai ar plėtrai.

Kitos ministerijų programos. Be inovacijų ir verslumo skatinimo, egzistuoja ir tikslinės programos tam tikriems sektoriams ar grupėms. Pavyzdžiui, Ūkio ir Žemės ūkio ministerijos periodiškai skelbia priemones, skirtas regionams, kūrybiniam verslui, turizmo srities iniciatyvoms. Jauniems verslininkams (iki tam tikro amžiaus) kartais vyksta konkursai ar projektai su mentoryste ir stipendijomis (pasidomėkite programomis kaip „Verslo skrydis“ ar pan., kurios gali būti vykdomos su partneriais). Nors konkrečių programų pavadinimų čia neminėsime, principas tas, kad kiekvienais metais atsiranda naujų iniciatyvų – sekite verslo naujienas, Inovacijų agentūros pranešimus, Inovacijų agentūra ar kitų institucijų Facebook grupes.

Privatūs investuotojai ir alternatyvūs šaltiniai. Galiausiai, nepamirškite ir rinkos siūlomų finansavimo būdų. Jeigu jūsų verslas perspektyvus, bet nepatenka į paramos programas, galite bandyti pritraukti investuotoją (pvz., verslo angelą ar rizikos kapitalo fondą). Toks finansavimas nėra „parama“ tiesiogine prasme – investuotojas mainais paprastai gaus dalį jūsų įmonės akcijų – tačiau tai gali suteikti didesnę sumą ir vertingų kontaktų ar patirties. Taip pat populiarėja sutelktinis finansavimas (crowdfunding): per platformas galite surinkti lėšų iš būsimų klientų ar rėmėjų, dažnai siūlydami jiems ankstyvą prieigą prie produkto ar kitų naudų. Šios alternatyvos reikalauja gerai pristatyti savo idėją ir užmegzti pasitikėjimą (čia pravers socialinis įrodymas – geros rekomendacijos, prototipo demonstracija), tačiau jos suteikia lankstumo, ypač jei oficialios paramos gauti nepavyko.

Atminkite: kuo kruopščiau išnagrinėsite galimybes, tuo didesnė tikimybė rasti jūsų verslui tinkamiausią paramos šaltinį. Skirkite laiko šiam „namų darbui“ – peržiūrėkite oficialius puslapius (pvz., Inovacijų agentūra, „ES investicijos“ portalą), pasitarkite su kolegomis verslininkais. Toks pasiruošimas atsiperka su kaupu, kai atrandate programą, idealiai atitinkančią jūsų poreikius.

3. Ruoškite tvirtą paraišką ir verslo planą

Radę tinkamą šaltinį paramai, turite paruošti paraišką taip, kad ji išsiskirtų ir atitiktų visus reikalavimus. Čia labai pravers geras verslo planas. Net jei paraiškos formoje jo atskirai neprašo pridėti, jūs vis tiek turėtumėte turėti parengtą aiškų planą – tai bus jūsų pagrindas pildant bet kokius dokumentus.

Verslo planas. Įsitikinkite, kad turite realistiškus finansinius skaičiavimus ir pagrįstas prielaidas. Aprašykite, koks jūsų verslo modelis, kaip uždirbsite pajamas, kokios bus išlaidos. Paramos teikėjai (ar tai būtų komisija, ar investuotojas) nori matyti, kad verslininkas supranta savo verslą. Jeigu planuojate gauti 10 000 € paramos įrangai, parodykite, kaip ta įranga padidins pajamas ar efektyvumą. Jeigu prašote kompensuoti dalį atlyginimų, argumentuokite, kodėl tie darbuotojai būtini verslo augimui. Geras planas parodo, kad pinigai bus panaudoti tikslingai ir duos rezultatų.

Paraiškos atitikimas kriterijams. Kiekviena programa turi savo atrankos kriterijus – atidžiai juos išstudijuokite. Neišsigąskite biurokratinių reikalavimų: skirkite laiko užpildyti visas reikalingas formas, surinkti priedus (pvz., verslo registracijos dokumentus, finansines ataskaitas, komercinius pasiūlymus dėl planuojamų pirkimų). Jei trūksta kokio dokumento, geriau pasiklausti organizatorių iš anksto, o ne pateikti nepilną paraišką. Dažna klaida – skubotai užpildyti paraišką su neišsamiais atsakymais. Tokios paraiškos dažnai atmetamos dėl formalių trūkumų.

Projekto aprašymas ir pagrindimas. Rašydami laisvos formos dalis (projekto aprašymą, verslo idėjos pristatymą), stenkitės būti konkretūs ir įtikinami. Čia gali padėti socialinis įrodymas: jei jau turite pirmųjų klientų arba bent prototipą – būtinai paminėkite. Pavyzdžiui, „Mūsų sukurto produkto bandomąją versiją jau išbandė 100 vartotojų, gavome teigiamų atsiliepimų ir 20 išankstinių užsakymų.“ Tokie faktai parodo, kad jūsų idėja turi potencialą ir realų poreikį. Taip pat gerai pridėti rekomendacijų ar partnerių ketinimo laiškų, jeigu juos turite – tai sustiprina patikimumą.

Pasikonsultuokite, jei reikia. Jei pildant paraišką kyla neaiškumų, nebijokite ieškoti pagalbos. Galite nemokamai pasikonsultuoti su verslo konsultantais – pavyzdžiui, Inovacijų agentūros specialistais regionuose arba Verslo mentorystės tinklo mentoriais. Jie padės peržvelgti jūsų paraišką šviežiu žvilgsniu, atkreips dėmesį į silpnus punktus. Taip pat patartina perskaityti sėkmingų projektų pavyzdžius (dažnai skelbiami viešai) – pažiūrėkite, kokie argumentai juose suveikė.

Trumpai tariant, investuokite laiko į pasiruošimą. Geras pavyzdys – verslininkė Laura, kuri, ruošdamasi paramos konkursui, lankė specialius mokymus, gavo mentoriaus patarimų ir kelis kartus patobulino savo verslo planą. Jos pastangos atsipirko: paraiška buvo aukštai įvertinta ir Laura laimėjo finansavimą. Blogas pavyzdys – verslininkas Darius, kuris paraišką užpildė paskutinę naktį, minimaliai pasistengė pritaikyti atsakymus pagal reikalavimus. Jo projektas ne tik negavo finansavimo, bet ir Darius sugaišo laiką veltui. Išvada: kruopštumas ir dėmesys detalėms šiame etape yra kritiškai svarbūs.

4. Pasinaudokite nemokama pagalba, mentoryste ir tinklaveika

Paramą verslui sudaro ne vien pinigai. Pradedant verslą milžiniškos vertės gali turėti nemokamos žinios ir ryšiai. Lietuvoje veikia ne vienas pagalbos verslininkams tinklas – pasinaudokite jais.

Verslo mentorystė. Klysti pradžioje yra normalu, bet kam kartoti klaidas, kurias jau perėjo kiti? Šalyje jau 10 metų veikia Inovacijų agentūros Verslo mentorių tinklas, subūręs per 150 patyrusių mentorių. Jie savanoriškai konsultuoja pradedančiuosius verslininkus (per šį tinklą pagalbos sulaukė daugiau nei 1000 verslų). Mentorystės programos paprastai sudaro mentoriaus ir „mentee“ porą, kuri keletą mėnesių reguliariai bendrauja. Mentorius gali patarti strategijos, finansų planavimo, klientų paieškos klausimais – tai tarsi asmeninis patarėjas, praėjęs jūsų kelią anksčiau. Pavyzdys: jaunas verslininkas Mantas pasinaudojo mentorystės programa ir mentoriaus patarimu pakeitė kainodaros strategiją – tai padėjo greičiau pritraukti pirmuosius klientus. Kitas verslininkas, Tomas, nusprendė „viską daryti pats“ ir niekur nesikreipė – vėliau jis pripažino, kad padarė keletą brangiai kainavusių klaidų, kurių galėjo išvengti gavęs patarimų iš labiau patyrusio žmogaus.

Mokymai ir konsultacijos. Pradedantiems verslams įvairios organizacijos (Inovacijų agentūra, Verslo informacijos centrai, net komerciniai bankai) rengia nemokamus seminarus, kursus. Temos gali būti nuo verslo plano rašymo, rinkodaros iki buhalterinės apskaitos pagrindų. Užsirašykite į tokius mokymus – tai ne tik žinios, bet ir proga susipažinti su kitais verslininkais. Taip pat naudokitės individualiomis konsultacijomis: pavyzdžiui, Inovacijų agentūros atstovai regionuose konsultuoja verslininkus finansavimo klausimais, padeda susigaudyti programų džiunglėse. Šios konsultacijos dažnai būna nemokamos arba labai prieinamos, tad tai – reali pagalba ranka pasiekiama.

Tinklaveikos renginiai. Verslo kontaktai ir bendraminčių palaikymas yra nemateriali, bet labai svarbi parama. Dalyvaukite verslo renginiuose: konferencijose, startuolių meetupuose, verslo pusryčiuose, mugėse. Ten galite rasti ne tik potencialių klientų, bet ir partnerių, tiekėjų, investuotojų ar tiesiog naudingų pažinčių. Gyvo bendravimo metu „šaltas kontaktas“ greitai virsta šiltesniu – kai žmonės susipažįsta asmeniškai, atsiranda pasitikėjimas, kuris gali atverti duris netikėtoms galimybėms. Pavyzdžiui, viename verslo susitikime jūs galite netikėtai sutikti žmogų, kuris žino apie naują paramos programą ar gali parekomenduoti jus kaip patikimą partnerį – tai vadinama rekomendacijomis, arba tiesiog geru žodžiu, kuris versle turi didelę galią. Nepamirškite: socialinis kapitalas (ryšiai, reputacija) kartais vertingesnis už finansinį kapitalą.

Beje, dalyvaudami renginiuose nebijokite klausti ir dalintis – verslo bendruomenė Lietuvoje vis aktyvesnė, noriai padeda naujokams patarimais. Kuo daugiau žmonių sužinos apie jūsų verslą ir tikslus, tuo didesnė tikimybė, kad gausite netiesioginę paramą: galbūt kažkas pasiūlys bendradarbiauti, pakvies į uždarą investuotojų ratą ar tiesiog duos vertingą kontaktą. Tinklaveika (networking) – tai ilgalaikė investicija, kuri neša “palūkanas” naujų galimybių pavidalu.

5. Lavinkite viešojo kalbėjimo įgūdžius – jie atveria kelius

Paradoksalu, bet net gavus finansinę paramą, verslo sėkmė galiausiai priklausys nuo jūsų asmeninių gebėjimų. Vienas iš svarbiausių – viešasis kalbėjimas, arba paprastai tariant, mokėjimas aiškiai ir įtikinamai pristatyti savo idėją žmonėms. Kodėl tai taip svarbu verslui?

Visų pirma, daugelį paramos formų lydi ir tam tikras savo verslo pristatymas. Pavyzdžiui, gavę kvietimą į verslo akseleratorių ar konkursą, turėsite „pitchinti“ – per keletą minučių pristatyti savo verslo idėją komisijai ar investuotojams. Nuo to, kaip užtikrintai ir aiškiai kalbėsite, gali priklausyti, ar įtikinsite skirti jums finansavimą. Net ir teikiant paraišką raštu, dažnai vėliau būna interviu etapas – tam verta iš anksto pasiruošti.

Antra, viešojo kalbėjimo įgūdžiai padeda kasdienėje verslo veikloje. Bendraujant su klientais, derantis su tiekėjais, pristatant produktą socialiniuose tinkluose ar reklaminėje vaizdo medžiagoje – visur reikia aiškiai komunikuoti vertę. Socialinis įrodymas ir rekomendacijos greičiau sklis, jei žmonės supras jūsų istoriją ir misiją. O tam, žinoma, reikia mokėti tą istoriją papasakoti.

Gera žinia ta, kad viešai kalbėti galima išmokti. Tam yra įvairių būdų: galite lankyti viešojo kalbėjimo kursus ar „Toastmasters“ klubus, galite tiesiog dažniau save mesti į situacijas, kur reikia pakalbėti prieš auditoriją (kad ir mažą). Pradėkite nuo nedidelių grupių – tarkime, verslo renginyje pristatykite savo verslą per „open mic“ sesiją. Pastebėsite, jog kiekvienas kartas suteikia vis daugiau pasitikėjimo.

Apibendrinant, gebėjimas komunikuoti – būtinas šiuolaikiniam verslininkui. Net ir pati geriausia verslo idėja gali likti nepastebėta, jei nemokėsite aiškiai jos pateikti. Lavindami šį įgūdį, jūs tarsi suteikiate savo verslui sparnus: lengviau pritrauksite ne tik finansinę paramą, bet ir lojalius klientus, partnerius, talentingus darbuotojus. Tai investicija į save, kuri visada pasiteisina.

Išvada. Verslo pradžia – tai iššūkių kupinas kelias, tačiau Lietuvoje yra gausu paramos galimybių, tereikia jas proaktyviai išnaudoti. Svarbiausia – nebijoti klausti patarimo ir mokytis: tiek iš kitų klaidų, tiek iš savo patirčių. Finansinė parama verslui gali suteikti reikalingą postūmį, bet ilgalaikę sėkmę lemia jūsų pastangos kurti tvarų verslą, grįstą realiais klientų poreikiais ir geru reputacijos pagrindu. Pasinaudokite viskuo, ką aptarėme: suplanuokite, susiraskite tinkamą finansavimą, paruoškite tvirtą paraišką, apsupkite save žiniomis ir palaikymu – tuomet jūsų verslas turės daug didesnę tikimybę sėkmingai augti.

Kitas žingsnis – plėskite akiratį ir ryšius. Kuo daugiau bendrausite su verslo bendruomene, tuo lengviau rasite ir finansavimą, ir kitokią pagalbą. Viešojo kalbėjimo praktika, nauji kontaktai, rekomendacijos – visa tai prieinama ranka. Sėkmingi verslininkai vienbalsiai sutaria, kad mokymasis ir tinklaveika yra nuolatinio augimo dalis.

CTA:
Norite sužinoti daugiau ir patobulinti savo įgūdžius? Kviečiame registruotis į Turbolink renginius, kur verslo entuziastai semiasi žinių ir mezga naujas pažintis. Mūsų renginiuose nuolat dalyvauja patyrę verslo konsultantai – pavyzdžiui, ES ir Lietuvos verslo paramos programų specialistė, kuri atsako į dalyvių klausimus. Ateikite, pasisemkite įkvėpimo ir ženkite kitą žingsnį savo verslo sėkmės link!